Plini vogel zevendes i mbretit Trojan

tem ka zbatue urdherat e Trojanit se si duhet ta udhezoi popullin dhe pa ligje te shkruara ne kete kohe.

KALAJA E ULQINIT

Kjo kala, ku secili gur mund tė flasė pėr njė tė kaluarė tė bujshme, ėshtė ndėr mė tė vjetrat dhe mė atraktivet nė kėtė pjesė tė Mediteranit. Shkėmbinjt mbi tė cilėt ngriten lart muret dhe bedenet e saj, mijėra vjeē tė shplarė nga valėt e detit, dėshmojnė se kėtu kanė jetuar paraardhėsit tonė Ilirėt, shumė mė parė se kur ėshtė filluar tė shkruhet historia.

Sipas Plinit (tė vjetėr) nė shekullin V p.e.r. themelohet Kalaja me emrin Olcinium. Muret e vjetėr "qiklope" nė hyrje dėshmojnė pėr vjetėrsinė disa mijėravjeēare tė sajė. Secila pėllėmbė e kėsaj hapsire flet pėr njė tė kaluar tė famshme, pėr njė histori tė bujshme tė kėtij vendbanimi. Shumė gėrmadha arkeologjike flasin pėr kėtė kėshtjellė si pėr njė vendbanim me civilim tė lartė, me njė portė dhe me njė flotė tė famshme, e cila e ka lidhur Ulqinin me botėn e njohur antike. Shumė tė njohur e tė panjohur qė jetuan dhe vepruan kėtu lanė gjurmėt e njė civilizimi me tė cilin gjeneratat e sotme mund tė krenohen.
As pas luftrave romako-ilire ( 269-268 ) nė Kala nuk u ndėrrua substanca ilire. Romakėt nė Ulqin kanė sjellė veteranėt tė cilėt gėzonin po ato tė drejta civile dhe qytetare, si nė qytetet tjera tė Perandorisė Romake.
Periudha mė e errėt e Kalasė ėshtė nė shekullin VII-XI me ardhjen e sllavėve nė Gadishullin Ballkanik. Mirėpo gjatė gjithė kėsaj periudhė ajo ruajti identitetin e vet dhe gėzoi njė autonomi edhe kur Zetėn e pushton Stefan Nemanja me 1183. Mbishkrimet nė monumentet kulturo - historike dėshmojnė pėr kėtė. Deri me 1403 mbizotėruese ka qenė feja katolike, tė cilėn e kanė pranuar edhe pushtuesit sllavė. Ka tė dhėna qė flasin se Kalaja prosperitetin mė tė madh ekonomik nė historinė e saj e arriti nė kohėn e Ballshajve (1363-1421). Gjergj Ballsha ndėrton pallate tė ndryshme dhe kisha. Nė Kullėn e Ballshajve ka jetuar dhe vepruar reformatori i Talmudit, i famshmi Sabatej Cevi, nė kohėn e sundimit Osman, i cili nė vitin 1666 kalon nė Islam dhe me emrin e tij Mehmet Efendija jeton deri nė vdekje, me 1676.
Nė vitin 1421 Kalaja kalon nėn Venedikun dhe pa dyshim e humb rolin dhe vlerėn tė cilėn e ka patur mė parė. Mbetet si njė kėshtjellė e fortifikuar me bedena por pa rėndėsi politike nė kėto vise.
Me 1571 Ulqini bie nėn Perandorin Osmane, nėn sundimin e tė cilės mbetet deri nė Kongresin e Berlinit me 1878. Gjatė kėsaj kohė feja e re- islami- e ndryshon mėnyrėn e jetesės nė Ulqin, kurse qyteti pėrjeton njė zhvillim tė madh ekonomik. Vendoset njė garnizon ushtarak nė pjesėn e Citadellės nė Kala, i cili dirigjon me jetėn e qytetit. Ndėrtohen shumė objekte fetare dhe civile, rindėrtohen muret dhe bedenet e Kalasė.
Piratėt ulqinak kanė pasur marrėdhėnie tė forta me Piratėt Algjer dhe nga kėto vende shpeshherė janė kthyer me robė lufte, zezakė, tė cilėt i kanė shitur nė Sheshin e Skllavėve ose Pazarin e Qytetit, siē e kanė quajtur kalalitė. Sot nė Ulqin ende ka familje zezake tė cilėt e kanė prejardhjen nga ajo periudhė.
Me rėndėsi ėshtė tė pėrmendim se Piratėt ulqinakė nė Ulqin kanė sjellė edhe shkrimtarin e famshėm M. de Servantesin, i cili si rob lufte ka jetuar 5 vjet nė Kala. Pėr kuriozitet po e krahasojmė emrin e Ulqinit tė asj kohe Olcinium me atė tė dashnores sė Don Kishotit, Dolēinejėn. Ndoshta njė kalaleshė e bukur ka qenė inspirim pėr personazhin e romanit tė Servantesit .
Me ardhjen e turqve u pėrhap besimi i ri islam, por u ruajt identiteti shqiptar i ulqinakėve. Kėtė e dėshmon edhe Arnold von Harfi, i cili me ardhjen e tij nė Kala dėgjon dhe shėnon fjalėt e para shqipe.
Dy vjet pas Kongresit tė Berlinit, me 1880 Ulqini i dorėzohet Malit tė Zi me presion tė Fuqive tė Mėdha.Kėshtu, Kalaja ka pėrjetuar pushtues tė ndryshėm, tė cilėt i lanė gjurmėt e veta. Po ashtu gjurmė lanė edhe tėrmetat e shpeshtė, sidomos ai i fundit me 1979, i cili la pasoja tė rėnda.
Kalaja e Ulqinit nuk ėshtė restauruar si ajo e Budvės apo e Kotorit, prandaj Shoqata "Miqtė e Kalasė" kėrkon nga tė gjitha instancat pėrgjegjėse shtetėrore pėprkrahje dhe ndihmė financiare pėr restaurimin dhe revitalizimin e saj. Radhitja e Kalasė nėn mbrojtjen e UNESKO-sė ėshtė mėnyra e vetme e ruajtjes sė kėsaj kėshtjelle tė lashtė. Pėr kėtė ėshtė e nevojshme tė organizohen tė gjitha subjektet politiko-shoqėrore. Pėrndryshe ky ėshtė obligim i tė gjithėve.
Viti 98_117